- pasaulietis
- pasauliẽtis, -ė smob. (2) NdŽ nepriklausantis dvasininkų luomui žmogus, ne dvasininkas: Maištavimas prieš feodalinę bažnytinę aukštuomenę brendo ne vien pasauliečių tarpe V.Myk-Put.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pasaulietis
Look at other dictionaries:
pasaulietis — pasauliẽtis, pasauliẽtė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pasaulietė — pasauliẽtis, pasauliẽtė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakunigis — 1 pãkunigis sm. (1) Šts protestantų kunigo padėjėjas pasaulietis … Dictionary of the Lithuanian Language
pasaulininkas — pasaulininkas, ė smob. (1) žr. pasaulietis: „Broma“ paskui buvo pajuokiama tiek pasaulininkų, tiek dvasininkų rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pasaulionis — pasaulionis, ė smob. (1) NdŽ, pasaulionis, ies sm. (1) NdŽ žr. pasaulietis: Norėjau atkreipti į tai ir pasaulionių, ir dvasininkų dėmesį rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pasauliškis — pasaulìškis, ė smob. (2) NdŽ žr. pasaulietis: Kas kita, jeigu pasauliškis prabyla V.Myk Put … Dictionary of the Lithuanian Language
svietiškis — 1 ×svietìškis, ė smob. (2) NdŽ, svietiškis (1) KŽ; Sut, L pasaulietis: Svietiškiai su dvasiškiais nesutaria rš … Dictionary of the Lithuanian Language
svietvaikis — ×svietvaikis (hibr.) sm. (1) KŽ 1. KII347, BzF180, TP1880,52, M, I.Simon pasaulietis: Nepritiktų tą neteisųjį pasielgimą ano svietvaikio su nuobažnuoju pasielgimu Dievo kūdikio sulyginti LC1887,31. 2. išdykėlis: Aš vis graudędavau, kad jie… … Dictionary of the Lithuanian Language
